Apsipirkimas yra šiuolaikinio gyvenimo dalis. Mums reikia pirkti maistą, drabužius, higienos priemones, namų apyvokos daiktus, darbo įrankius ir daugelį kitų būtiniausių dalykų. Problema prasideda tada, kai vartojimas nustoja tenkinti tikruosius poreikius ir jį ima skatinti impulsas, emocijos, socialinis palyginimas ar rinkodaros strategijos.
Daugelis žmonių perka daugiau nei jiems reikia, to nesuvokdami. Atrodytų, nenugalima akcija, gražus produktas vitrinoje, rekomendacija socialiniuose tinkluose ar jausmas, kad kažko nusipelnėte po sunkios dienos, gali pakakti, kad paskatintų pirkti. Įdomu tai, kad dažnai malonumas slypi labiau pirkimo akimirkoje nei produkto naudojime.
Supratimas, kodėl perkame daugiau nei mums reikia, padeda mums vartoti sąmoningiau, taupyti pinigus ir vengti nenaudingų daiktų kaupimo. Šiame straipsnyje sužinosite įdomių faktų apie vartotojų įpročius ir veiksnius, kurie daro įtaką mūsų pirkimo sprendimams.
Pirkimas sukelia emocijas.
Daugelis žmonių mano, kad apsiperka visiškai racionaliai, tačiau emocijos daro didžiulę įtaką vartojimui. Džiaugsmas, nerimas, liūdesys, nuobodulys, stresas ir nesaugumo jausmas gali tiesiogiai paveikti norą pirkti.
Po varginančios dienos žmogus gali jausti norą ką nors nusipirkti kaip atlygį. Liūdesio akimirkomis jis gali ieškoti paguodos drabužiuose, maiste, elektronikoje ar dekoratyviniuose daiktuose. Kai nuobodžiauja, jis gali naršyti internetinėse parduotuvėse, kad tik praleistų laiką, ir galiausiai nusipirkti ką nors nereikalingo.
Taip atsitinka todėl, kad pirkinys gali sukelti greitą malonumo ir kontrolės jausmą. Problema ta, kad šis poveikis paprastai būna trumpalaikis. Vėliau gali kilti apgailestavimas, kaltė ar rūpesčiai dėl biudžeto.
Todėl prieš perkant geras klausimas, kurį reikėtų sau užduoti: ar man to tikrai reikia, ar bandau kompensuoti emociją?
Akcijos sukuria skubos jausmą.
Akcijos yra naudingos, kai jose dalyvauja produktai, kurių mums tikrai reikia. Tačiau jos taip pat gali paskatinti mus pirkti impulsyviai.
Tokie posakiai kaip “paskutiniai vienetai”, “riboto laiko pasiūlymas”, “pirkite 3, mokėkite už 2” arba “tik šiandien” sukuria skubos jausmą. Vartotojas jaučia, kad turi greitai apsispręsti, kad nepraleistų progos.
Ši baimė prarasti pranašumą yra vienas pagrindinių impulsyvaus vartojimo veiksnių. Dažnai žmogus nenorėjo prekės, bet ją nusiperka, nes mano, kad taip sutaupo pinigų.
Esmė paprasta: net ir su nuolaida nusipirkę nereikalingą daiktą, vis tiek išleidžiate pinigus. Gera akcija – tai tokia, kuri sumažina būtino ar suplanuoto daikto kainą.
Socialiniai tinklai didina norą vartoti.
Socialinė žiniasklaida iš esmės pakeitė vartotojų įpročius. Kiekvieną dieną matome influencerius, reklamas, produktų vaizdo įrašus, tobulas dekoracijas, naujus drabužius, modernius įrenginius ir, regis, idealų gyvenimo būdą.
Šis nuolatinis kontaktas sukuria palyginimą. Žmogus pradeda jausti, kad jam reikia nusipirkti tam tikrą daiktą, kad taptų gražesnis, produktyvesnis, organizuotesnis, modernesnis ar laimingesnis.
Be to, didelė dalis turinio yra sukurta taip, kad atrodytų spontaniška, tačiau turi komercinį tikslą. Produktas pasirodo įprastame veiksme, arbatpinigiuose ar atsitiktinėse apžvalgose, subtiliai sužadindamas norą.
Problema yra ne profilių sekimas ar naujų dalykų atradimas, o vartojimas nesuvokiant, kad esame veikiami. Prieš perkant ką nors, kas matoma socialiniuose tinkluose, verta šiek tiek palaukti ir įvertinti, ar tai tikrai atitinka jūsų gyvenimo būdą.
Naujumo malonumas trumpalaikis.
Vienas svarbiausių vartojimo įdomybių yra tai, kad naujumo malonumas paprastai greitai išblėsta. Naujas mobilusis telefonas, nauji drabužiai ar dekoratyvinis elementas pirmosiomis dienomis gali sukelti jaudulį, tačiau netrukus jie tampa rutinos dalimi.
Šis reiškinys skatina daugelį žmonių ieškoti naujų pirkinių, kad pakartotų pradinį jausmą. Ciklas tampa nuolatinis: noras, pirkinys, jaudulys, prisitaikymas ir atnaujintas noras.
Štai kodėl daiktų kaupimas ne visada padidina pasitenkinimą. Dažnai perteklius veda prie netvarkos, išlaidų ir tuštumos jausmo.
Sąmoningas vartojimas apima suvokimą, kad ilgalaikė laimė retai ateina vien įsigyjant daiktus.
Perkame, kad išreikštume savo tapatybę.
Pirkiniai taip pat susiję su tapatybe. Drabužiai, baldai, kvepalai, automobiliai, mobilieji telefonai ir prekių ženklai gali perteikti stilių, asmenybę, statusą, vertybes ir priklausymo jausmą.
Žmogus gali pirkti tam tikrus produktus, nes nori jaustis elegantiškesnis, kūrybiškesnis, rafinuotesnis, sportiškesnis ar modernesnis. Daugeliu atvejų produktas atspindi idealizuotą versiją to, kuo žmogus norėtų būti.
Tai nebūtinai blogai. Objektai iš tiesų gali išreikšti asmeninius skonius. Problema kyla tada, kai tapatybė tampa pernelyg priklausoma nuo vartojimo.
Svarbu prisiminti, kad nereikia nuolat pirkti daiktų, norint įrodyti, kas esate. Stilius ir asmenybė taip pat atsispindi paprastuose pasirinkimuose, įpročiuose, požiūryje ir kūrybiškume.
Mokėjimai dalimis leidžia lengviau viršyti išlaidas.
Mokėjimai dalimis gali būti naudingi planuojamiems pirkiniams, tačiau jie taip pat skatina pernelyg dideles išlaidas. Kai suma padalinama į kelias mažas įmokas, pirkinys atrodo mažiau našta.
Problema ta, kad susikaupia kelios mažos įmokos. Pirkimas už 50 R$ per mėnesį atrodo nekenksmingas, tačiau kartu su kitais pirkiniais jis gali pakenkti didelei daliai būsimų pajamų.
Dėl šio efekto daugelis žmonių nebesuvokia, kiek jau išleido. Kito mėnesio pinigai jau yra skirti dar prieš jiems ateinant.
Prieš pasirenkant mokėti dalimis, svarbu savęs paklausti: ar pirkčiau šį produktą, jei šiandien reikėtų mokėti grynaisiais? Šis klausimas padeda įvertinti tikrąją pirkinio svarbą.
Parduotuvių aplinka skirta prekybai.
Fizinės ir internetinės parduotuvės yra sukurtos skatinti vartojimą. Apšvietimas, muzika, aromatai, produktų organizavimas, spalvos, vitrinų išdėstymas ir jų demonstravimas daro įtaką vartotojų elgsenai.
Pelningesni produktai paprastai dedami strateginėse vietose. Maži, nebrangūs daiktai rodomi šalia kasos, siekiant paskatinti paskutinės minutės pirkimus. Internetinėse parduotuvėse rekomendacijos, tokios kaip “tie, kurie pirko tai, pirko ir tai”, skatina dėti prekes į pirkinių krepšelį.
Niekas iš to nevyksta atsitiktinai. Tikslas – pailginti viešnagės trukmę ir padidinti išleidžiamą sumą.
Žinojimas apie tai padeda atidžiau apsipirkti. Kai suprantate, kad aplinka buvo sukurta pardavimui, tampa lengviau atsispirti nereikalingiems dirgikliams.
Apsipirkimas gali tapti automatiniu įpročiu.
Daugelis pirkimų vyksta automatiškai. Žmogus įeina į programėlę be aiškaus ketinimo, kelias minutes naršo produktus ir galiausiai kažką nusiperka. Kitais atvejais jie visada perka tų pačių prekių ženklų ir kiekius, neįvertinę, ar jie vis dar prasmingi.
Toks automatinis vartojimas yra pavojingas, nes nereikalauja apmąstymų. Mažos išlaidos kartojasi ir tampa rutinos dalimi.
Paprastas būdas to išvengti – daryti pertraukas. Prieš galutinai užbaigdami pirkimą, palaukite kelias valandas ar dieną. Jei po to laiko produktas vis dar atrodo reikalingas ir atitinka jūsų biudžetą, sprendimas paprastai būna labiau pagrįstas.
Kaip geriau vartoti
Vartoti geriau nereiškia nustoti pirkti. Tai reiškia pirkti sąmoningiau.
Prieš pirkdami ką nors, paklauskite savęs, ar produktas yra būtinas, ar jis bus dažnai naudojamas, ar jis atitinka jūsų biudžetą ir ar jau turite kažką panašaus namuose. Taip pat gera idėja vengti pirkti, kai jaučiatės labai emociškai paveikti.
Dar vienas patarimas – sudaryti sąrašus. Maisto prekių sąrašai, būtiniausių drabužių sąrašai, namų apyvokos daiktų sąrašai ir prioritetų sąrašai padeda išlaikyti dėmesį.
Taip pat naudinga nustatyti išlaidų ribas tokioms kategorijoms kaip laisvalaikis, drabužiai, pristatymas ir apsipirkimas internetu. Tokiu būdu vartojimas tęsiasi, bet pagal planą.
Išvada
Perkame daugiau nei mums reikia dėl daugelio priežasčių: emocijų, akcijų, socialinės žiniasklaidos, naujumo paieškos, palyginimo, tapatybės, mokėjimo paprastumo ir parduotuvių sukuriamų dirgiklių. Vartojimą veikia psichologiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai.
Šių mechanizmų supratimas nereiškia apsipirkimo malonumo atsisakymo, bet išmokimo rinktis geriau. Kai apsiperkame sąmoningai, vengiame švaistymo, sutaupome pinigų ir suteikiame daugiau vertės tam, ką iš tikrųjų naudojame.
Galiausiai, sveikas vartojimas reiškia pirkti tai, kas prasminga jūsų gyvenime, o ne viską, kas bando patraukti jūsų dėmesį.
